ill.lt

Kodėl impulsyvus pirkimas dažnai virsta finansine rizika?

Impulsyvus sprendimas paprastai priimamas dėl emocijos, riboto pasiūlymo arba noro greitai išspręsti problemą. Reklama „pirk dabar, mokėk vėliau“ sumažina psichologinį pirkimo barjerą: prekė gaunama iš karto, o jos kaina išskaidoma į mažas įmokas. Vis dėlto mažos įmokos gali paslėpti ilgą įsipareigojimo terminą, administravimo mokesčius ir bendrą kredito kainą.

Kas sudaro tikrąją finansavimo kainą?

Palūkanos ir bendra kredito kainos metinė norma Vertinant pasiūlymą nepakanka pažvelgti į palūkanų procentą. Svarbi bendra kredito kainos metinė norma (BKKMN) – rodiklis, apimantis palūkanas ir dalį kitų su kreditu susijusių išlaidų. Jis padeda palyginti skirtingus pasiūlymus, ypač kai skiriasi sutarties mokesčiai, kredito administravimo kaina arba privalomas draudimas.

Kada finansavimas tampa ypač rizikingas?

Skolinamasi kasdienėms išlaidoms. Jei paskola reikalinga maistui, komunalinėms sąskaitoms ar ankstesnėms įmokoms padengti, tai gali rodyti struktūrinį biudžeto deficitą. Įmokos dengiamos kitu kreditu. Toks sprendimas trumpam atideda problemą, bet dažniausiai padidina bendrą skolą ir finansavimo kainą. Nėra aiškios bendros mokėtinos sumos.

Kaip priimti sprendimą prieš pasirašant sutartį?

Atlikite 24 valandų patikrą Jeigu pirkinys nėra būtinas šiandien, verta padaryti bent vienos paros pertrauką. Per ją užrašykite kainą, bendrą mokėtiną sumą, įmokos terminą ir priežastį, dėl kurios pirkinys reikalingas. Emocijai nuslūgus dažnai paaiškėja, kad sprendimą galima atidėti arba išlaidas sumažinti.

Ką daryti, jei įmokos jau tampa per didelės?

Problemos ignoravimas beveik visada brangina jos sprendimą. Pajutus, kad įmoką sumokėti darosi sunku, reikėtų kuo anksčiau kreiptis į kreditorių ir išsiaiškinti galimus sprendimus: mokėjimo grafiko pakeitimą, termino pratęsimą ar kitą sutartyje numatytą priemonę.